pasturdėlis

pastùrdėlis sm. (1) 1. gram. žodžio dalis, dedama po galūnės: Jei priešdėlis, apleidęs savo paprastąją vietą, stojas po paaiškinamojo žodžio, tad jį vadiname pastùrdėliu (postpositio) Jn. Vietininkai su pasturdėliais -pi ir -na K.Būg. 2. darbininkas, prižiūrintis užpakalinį sielio galą: Troptų šeimininkai gaudavo nuo 15 iki 20 rbl., o pasturdėliai (t. y., kurie prižiūri paskutinius troptų galus) nuo 5 iki 7, 8 rbl. VŽ1905,152.